Projekto santrauka

Trumpas projekto aprašymas

Paskutinįjį dešimtmetį investicijos į Lietuvos visuomenės švietimo institucijų, universitetų ir mokslo tyrimų institutų veiklą neatitiko poreikių. Siekiant susilyginti su ES, ypač efektyvios ir kompleksinės investicijos į kvalifikuotų aukštųjų technologijų (tarp jų biotechnologijos) specialistų rengimą. Biotechnologijos pramonė ir mokslas stokoja kvalifikuotų specialistų, juos būtina rengti geriau, tobulinant mokymo programas ir plėsti tyrimų bazę. Pagrindinė numatoma spręsti problemayra aukštos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių bazės kūrimas darbui proteomikos srityje. Proteomika – nauja mokslo sritis, kurios technologijos įgalina atlikti globalią biologinių objektų baltymų analizę ir nebiologinių objektų cheminių medžiagų analizę. Neįsisavinus proteomikos technologijų, neįmanoma atlikti tam tikrų šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių mokslo tyrimų.Išsivysčiusios Europos šalys yra sukūrusios proteomikos tyrimų infrastruktūrą, nuolat rengia proteomikos specialistus. Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra, todėl iki šiol nebuvo galimybių taikyti šias technologijas tyrimams ir rengti kvalifikuotus specialistus. Tai lemia esminį molekulinių gyvybės mokslų tyrimų bazės poreikių neatitikimą Europos lygmeniui. Proteomikos technologijų valdymui būtinas aukštos kvalifikacijos personalas, gebantis aptarnauti masių spektrometrus, spręsti sudėtingus proteomikos uždavinius, konsultuoti tyrėjus.

Biochemijos institute (BchI) yra potencialas proteominiams tyrimams vystyti, tačiau mokslininkai modernius proteominius tyrimus taikant masių spektrometrus atlieka užsienio moksliniuose centruose. Todėl būtent Biochemijos institute tikslinga įkurti Masių spektrometrijos laboratoriją, o kituose Lietuvos mokslo institucijose – Proteomikos laboratorijas-terminalus, kurios kartu su Biochemijos institutu sudarytų Proteomikos centrą (susijęs 1.5 priemonės projektas). BPD 2.5 priemonės projektas siekia skatinti proteomikos tyrimų plėtrą Lietuvoje. Tam būtina atnaujinti anksčiau parengtų specialistų žinias, įtraukti naujausių technologijų studijas į jaunų mokslininkų (doktorantų) rengimo programas, suteikti žinių apie proteomikos technologijas prioritetinių ir tarpdisciplininių mokslo krypčių mokslininkams. Šio projekto uždaviniams vykdyti būtina susijusio 1.5 priemonės projekto „Proteomikos tyrimų infrastruktūros sukūrimas“ sukurta proteomikos infrastruktūra, taip užtikrinant vieno iš 1.5 priemonės tikslų įgyvendinimą.

Projekto įgyvendinimas: projektas bus įgyvendinamas Vilniuje ir Kaune, nes šiuose miestuose yra daugumas Lietuvos mokslo tyrimo institucijų, kurių tyrimų tematikai reikalingi proteominiai analizės būdai. Vilniuje, BchI ir Biotechnologijos instituto (BI) bazėje bus apmokyti projekto dalyviai iš Vilniaus regiono, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bazėje – iš centrinės ir vakarų Lietuvos regionų mokslo tyrimų institucijų. Projekto partneriai būtini įgyvendinant BPD 2.5 priemonės projektą, kadangi šiose institucijose dirba pagrindiniai Lietuvos proteomikos specialistai, kurie kvalifikaciją yra įgavę mokslinių stažuočių užsienyje metu, čia sutelktos pagrindinės priemonės, esančios šiuo metu Lietuvos mokslo įstaigose ir įgalinančios vykdyti praktinius mokymus, perduoti įgūdžius bei skleisti sukauptas žinias projekte dalyvaujantiems tyrėjams ir jauniems mokslininkams.

Projekto valdymas: Sėkmingai projekto veiklai užtikrinti bus sudaroma projekto Vykdymo grupė, kurią sudaro projekto vadovas, atsakingas už projekto stebėseną asmuo ir partnerių koordinatoriai (du). Vykdymo grupės pirmininkas yra projekto vadovas. Pagrindinės vykdymo grupės funkcijos – projekto eigos priežiūra ir kontrolė, projekto rezultatų vertinimas, jų sklaidos skatinimas. Vykdymo grupė turi teisę tikrinti metines ir galutinė ataskaitą, kontroliuoja ir turi teisę tikrinti projekto specialioje sąskaitoje esančių piniginių lėšų panaudojimą, prižiūri Jungtinės veiklos sutartimi numatytų atlikti darbų vykdymo savalaikiškumą ir tinkamumą, projekto vadovo veiksmus veikiant, atstovaujant, taip pat pasirašant sutartis, paraiškas ir kitus su projektu susijusius dokumentus partnerių vardu. Projekto vykdymo grupės susirinkimai vyks ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, juose dalyvauja nors vienas Valdymo grupės narys.